Popiežius šeštadienį priėmė kelis šimtus Motinos Cabrini dvasinės šeimos vienuolių, priminė didžius steigėjos darbus migrantams, kalbėjo apie stipriai išaugusią ir kaip niekad aktualią migrantų tikrovę. Popiežius su Švč. Jėzaus Širdies misionierių kongregacijos vienuolėmis paminėjo Šv. Pranciškos Ksaveros Cabrini mirties šimtąsias metines.
Motina Cabrini yra tikro pašaukimo pavyzdys, sakė popiežius. Ji nesvajojo apie pagalbą migrantams, dėl vargo, skurdo ir nedarbo išvykstantiems į svečias šalis, bet norėjo steigti misijas Kinijoje. Tačiau popiežius Leonas XIII audiencijos metu pasakė Pranciškai Ksaverai: „Ne į Rytus, Cabrini, o į Vakarus“. Jaunai moteriai teko gerai apsidairyti, į kur ją siunčia Dievas: ne į kur linko jos širdis, o į ten, kur Dievas jai parengė tarnystės ir šventumą kelią. Šv. Pranciška Ksavera Cabrini užmiršo save, kad pilnutinai pasiaukotų Dievo meilei, rūpindamasi migrantų gerove, liudydama jiems artumą ir krikščionišką meilę.
Migrantų tikrovė verčia toliau rūpintis skaičiumi augančiais ir vargstančiais migrantais. Daug vyrų, moterų ir vaikų, prislėgti naujų skurdo ir smurto formų, vėl stovi mūsų akivaizdoje, laukdami, kad į juos ištiestume pagalbos rankas ir atvertume svetingas širdis, kaip motina Cabrini. Švč. Jėzaus Širdies misionierių kongregacijos vienuolėms tenka ypatinga atsakomybė likti ištikimoms savo įsipareigojimams.
Kongregacijos steigėjos charizma kaip niekad aktuali ir nepaprasta, tęsė popiežius, nes migrantams be tikrai reikalingų gerų įstatymų, vystymosi programų, geros organizacijos, visuomet ir virš visko reikia meilės, draugystės, žmogiško artumo, jiems reikia, kad būtų išklausomi, lydimo žvilgsnio, palydėti.
Popiežius užsiminė apie kongregacijos steigėjos dvasingumą pagal Švč. Jėzaus Širdį. Pranciška Ksavera Cabrini viso gyvenimo pastangomis siekė padėti kitiems pažinti ir mylėti Švč. Jėzaus Širdį. Tai leido matyti kas kitų širdyse, kad galėtų nuosekliai atsiliepti. Labai svarbi Motinos Cabrini šimtmečio sukaktis visiems teprimena kaip svarbu gyventi tikėjimu, leidžiančiu suprasti išgyvenamą malonės metą. Kad ir kaip atrodytų sunku, tačiau turime daryti taip, kaip ji: turime išmokti priimti laiko ženklus, sakė popiežius, turime juos perskaityti Dievo Žodžio šviesoje ir jais gyventi, kad gebėtume į juos atsiliepti ir pasiekti kiekvieno žmogaus širdį. (Vatikano radijas)
